Atėjus rudeniui sulaukiame ne tik lietaus ir vis krintančios temperatūros, bet ir… lenkų kino! Jau daugelį metų Vilniaus, Šalčininkų ir Mažeikių gyventojai ir svečiai antrą spalio pusę sieja su geriausiais lenkiškais filmais. Ne kitaip bus iš šiemet – Lenkijos institutas Vilniuje vėl visus sinefilus kviečia į Lenkų kino klubo seansus. Nuo 2023 m. spalio 18 iki lapkričio 19 dienos Jūsų lauksime Vilniaus kino teatruose „Multikino“ ir „Skalvija“ bei Šalčininkų ir Mažeikių kultūros centruose. 

Lenkijos kinas turi gilias tradicijas, o šalies prie Vyslos kūrėjų darbai nuolatos prajuokina, sujaudina, kartais pamoko, tačiau visada žavi tūkstančius žiūrovų visame pasaulyje. Šiemet į Lietuvos kino sales atsivežame visą plejadą žvaigždžių ir pastarųjų metų įdomiausias juostas.
Pirmiausia Lietuvos publikai bus pristatytas filmas „Sonata“ (rež. Bartosz Blaschke, 2021). Tai tikrais faktais paremta jaudinanti istorija apie Grzegorzą Płonką (akt. Michał Sikorski), kuriam klausos sutrikimas nustatytas tik sulaukus keturiolikos metų, nors iki tol manyta, kad jis serga autizmu. Vėlyva diagnozė suteikė galimybę atsiskleisti muzikiniam berniuko talentui, o jo tėvų užsispyrimas (akt. Małgorzata Foremniak ir Łukasz Simlat) – susidoroti su iškilusiomis kliūtimis ir, nepaisant nepalankų sąlygų, išpildyti jaunojo muziko svajonę.
Taip pat ir filme „Šiubukas“ berniuko motina (akt. Małgorzata Gorol), siekdama gero savo vaikui, stoja į kovą su supančiu pasauliu. Režisieriaus Jaceko Łusińskio filmas – tai tikrų įvykių įkvėpta istorija apie jauną autisto motiną, kuri ilgus metus atkakliai kovojo su biurokratija ir žmonių beširdiškumu ir pasiekė reikšmingų pokyčių Lenkijos švietimo sistemoje.
Tėvų – šįkart tėvo – meilės galią taip pat išvysime juostoje „Tėtis“ (rež. Anna Maliszewska, 2022). Lenkų ir ukrainiečių gamybos filmas pasakoja apie sudėtingus tėvo ir dukros santykius bei nebūtinai kraujo ryšiais siejamą seseriškumą. Vienišam tėvui vilkiko vairuotojui Michalui (akt. Eryk Lubos) likimas skyrė išbandymą – kelionę, kuri jam tapo neįkainojama tėvystės pamoka.
Taip pat į kelionę, bet visai kitu tikslu ir visai kitokia transporto priemone, vyksta „Niekalienės“ (rež. Kinga Dębska) veikėjai. Filmo kūrėjai bando surinkti visus vaikystės skonius – ir kaip cukrus saldžius, ir karčius, primenančius komunistinės Lenkijos vargą ir laisvės stygių. Be to, primena, kad dažnai būtent kelionė į tikslą yra svarbesnė nei pats tikslas.
„Nuotrupų“ (rež. Beata Dzianowicz), pasakojimo apie šeimyninius saitus, meilę ir iš jos kylančias pareigas, centre – Paterokų šeima. Drama apie kovą su progresuojančia neišgydoma vyriausio šeimos nario, kurio protas vis labiau pasineria į Alzheimerio ligos chaosą, liga – tai gražus ir išmintingas filmas, įvertintas trimis Gdynės kino festivalio apdovanojimais.
Kitokia filmo „Filipas“ (rež. Michał Kwieciński) pagrindinio veikėjo, kurį įkūnijo jaunas, bet nepaprastai talentingas aktorius Eryk Kulm, kova. Iš pirmo žvilgsnio galvojantis tik apie hedonistinį gyvenimą pasaulyje, kuriame niekada neturėjo atsirasti Europą ištikus juodžiausiai naujausiųjų laikų valandai, iš tiesų dega keršto troškimu. Jo rafinuoto, išpuoselėto atsako, kuris tik stiprina grėsmės ir gyvenimo laikinumo jausmą, pasekmės sunkiai nuspėjamos.
Tradiciškai Lenkijos institutas žiūrovams pasiūlys ir istorinių filmų. Lenkų kino klubo programoje du šio žanro kūriniai. Vilniečiai ir šalčininkiečiai turės galimybę pamatyti naujausią istorinį filmą „Peleckio raportas“ (Lenkijoje premjera įvyko rugsėjo 1 d.). Filmas pasakoja apie dalį gyvenimo Vilniuje praleidusį karo didvyrį rotmistrą Witoldą Pileckį, vadinamą Aušvico savanoriu. Išbuvęs lageryje 947 dienas ir iš jo pabėgęs rašo raportus, kuriais mėgina pasauliui pranešti apie Holokaustą ir kitus nusikaltimus. „Pileckio raportų“ seansai pirmiausia skirti jaunimui, kad jis nuodugniau susipažintų su istorija apie žmogaus stiprybę ir garbę.
Ypatingo dėmesio vertas kiek senesnis, bet ne mažiau puikus filmas – „Prezidento mirtis“ (Rež. Jerzy Kawalerowicz), kurį statant išanalizuotas nesuskaičiuojamas kiekis istorinių dokumentų. Su jo statytojais leisimės į kelionę laiku – į 1922 m. gruodį. Gabriel Narutowicz tampa pirmuoju Lenkijos Respublikos prezidentu. Tačiau dešiniosios politinės jėgos prieštarauja tokiam pasirinkimui. Tikrais faktais paremto filmo seansai rengiami pirmiausia galvojant apie Žemaitijos žiūrovus – Gabriel Narutowicz gimė Telšiuose ir iki gyvenimo galo su nostalgija prisiminė vaikystės kraštą.
Filmai, kuriuos išvysite šių metų Lenkų kino klube, verčia susimąstyti ir primena tai, kas svarbiausia gyvenime – meilė, draugystė, šeima ir svajonės. Tikimės, kad šį rudenį su mumis leisitės į ypatingą kelionę po kino pasaulį, kupiną grožio ir tiesos.