Kai gėlės negali tylėti

2021, Baltarusija, Lenkija, Dokumentinis, politinis, socialinis / 71 min.

Gdy kwiaty nie milczą

Apie filmą:

Scenarijaus autorius ir režisierius: Andrei Kutsila
2020 m. eilinį kartą suklastoti prezidento rinkimai Baltarusijoje sukėlė masinį visuomenės pasipriešinimą, kokio ši šalis iki tol nebuvo patyrusi. Žiauriai numalšinus taikius protestus, prasidėjo masiniai maršai. Vis dėlto kelis mėnesius trukę taikūs protestai neprivertė Aliaksandro Lukašenkos atsistatydinti iš 27 metus užimamo prezidento posto. Užtat prasidėjo tokio masto politinės represijos, kokio Europa nematė keliasdešimt metų.
Dokumentiniame filme dėmesys sutelkiamas į baltarusių šeimas, kurios nepaisant patirtų traumų stengiasi toliau gyventi ir daryti tai, ką darė. Per šių žmonių likimus galime išvysti jų skausmą ir viltį, pajusti jų baimę ir ryžtą. Nepaprastai jaudinantis Lenkijoje gyvenančio baltarusių režisieriaus filmas.

Apdovanojimai:
Varšuvos kino festivalis – geriausias dokumentinis filmas (2021)
Jihlavos tarptautinis dokumentinių filmų festivalis – specialus paminėjimas – geriausias Vidurio ir Rytų Europos filmas (2021)
Tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Artdocfest“ – specialus paminėjimas (2022)
Neisės kino festivalis – geriausias dokumentinis filmas (2022)

Andrei Kutsila – režisierius, sukūręs daugiau kaip dešimt dokumentinių filmų. 2007 m. Baltarusijos valstybiniame universitete įgijo žurnalisto diplomą, po dvejų metų baigė Baltarusijos dailės akademiją. Nepriklausomas kūrėjas, dažnai bendradarbiaujantis su televizijomis. Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministro stipendijos „Gaude Polonia“ laureatas. 2018 m. Amsterdamo tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje jo „Summa“ gavo geriausio vidutinio metro filmo apdovanojimą, o 2019 m. Krokuvos kino festivalio Lenkiškų filmų konkurse pelnė „Sidarbrinį Laikoniką“ kaip geriausias dokumentinis filmas.